Azii (grekan kelel: Ασία) om man kuiv pala, kaikiš suremb pindan i ristitišton mödhe. Se da Evrop oma Evrazii-kontinentan kaks' palad. Sijadase pohjoižel mapoliškol, Evrazijan suves, päivnouzmas da pohjoižes. Nügüd' Azii om kaikiš heredamb šingotesen region.

Azijan regionad ÜRO:n mödhe:      Päivnouzmaine Azii      Päivlaskmaine Azii      Keskuzazii      Suvipäivnouzmaine Azii      Suviazii      Venäman azijalaine pala lugese Pohjoižeks Azijaks.
Azijan sijaduz
Röun Evropanke
Azijan fizine kart

Ühthižed andmused vajehta

Pind lähižidenke saridenke — 43,5 millionad km². Eläjiden lugu — 4,2 mlrd (2012), koume ristitud videspäi elädas Azijas.

Kaik 47 valdkundad, viž rippujad territorijad da viž valdkundad palahiženke rahvahidenkeskeiženke tundištusenke sijadasoiš Azijas. Kazahstan, Turkanma da Venäma sijadasoiš paloin Evropas-ki, Indonezijan pala om Valdmerimaiš, Egipt da Jemen sijadasoiš Afrikas paloin.

Nimitadas Azijan eläjid da sündnuzid azijalaižikš.

Päivnouzmmantedo om disciplin, tedoidab Azijan da Pohjoižafrikan rahvahiden istorijad, ižandust, literaturad, religijad, filosofijad, kelid i kul'turid.

Geografii vajehta

Azijan sariden pind om läz 2 mln km², kaikiš suremb niišpäi om Kalimantan (Borneo). Järedad pol'sared: Arabijan pol'sar', Indostan, Anatolijan pol'sar', Korejan pol'sar', Kamčatk, Čukotk, Taimir.

Azijan päivnouzmaižed randad lainištab Tün' valdmeri, suvižed randad — Indine valdmeri, päivlaskmaižed randad — Atlantižen valdmeren Keskmeri da Mustmeri, pohjoižed randad — Jävaldmeri. Dežnevan nem' om kaikiš päivnouzmaižemb čokkoim, Beringan sal'm sijadase Päivnouzmaižen Azijan i Pohjoižamerikan keskes. Suecan kanal lugetas röunaks Azijan i Afrikan keskes.

Janczi, Huanhe, Ob' Irtiš-ližajogenke, Jenisei Angar-ližajogenke, Lenanjogi Vitim-ližajogenke, Amur Arguninke, Mekong, Evfrat, Ind, Gang i Brahmaputra oma Azijan da mail'man znamasižed joged. Järedad järved oma Kaspijan meri (paloin), Baikal, Balhaš, Tonlesap, Aral, Issik-Kul', Urmii da Duntinhu.

Kaikiš korktemb čokkoim om Džomolungm-mägenpä (8848 m) Kitaiš. Kaikiš alahamb čokkoim om Umbemeren tazopind (−430 m vn 2015 sügüz'kul) Azijan suvipäivlaskmas.

Klimat i tarbhaižed kaivatused vajehta

Kaik klimatižed vöd oma Azijan territorijal. Erasiden tarbhaižiden kaivatusiden varad oma kaikiš surembad: kivivoi, londuseline gaz, harvad mametallad.

Homaičendad vajehta




Azijan valdkundad
 
Azijan valdkundad
Afganistan | Araban Ühtenzoittud Emiratad (AÜE) | Armenii | Azerbaidžan1 | Bahrein | Bangladeš | Brunei | Butan | Egipt2 | Filippinad | Gruzii1 | Indii | Indonezii3 | Irak | Iran | Izrail' | Japonii | Jemen2 | Jordanii | Kambodž | Kazahstan1 | Katar | Kipr1 | Kirgizstan | Kitai | Korejan Rahvahaliž-Demokratine Tazovaldkund | Korejan Tazovaldkund | Kuveit | Laos | Livan | Malaizii | Mal'divan Sared | Mjanmar | Mongolii | Nepal | Oman | Pakistan | Päivnouzmaine Timor | Saudan Arabii | Singapur | Sirii | Šrilank | Tadžikistan | Tailand | Turkanma1 | Turkmenistan | Uzbekistan | Venäma1 | Vjetnam

1 Om Evropas mugažo. 2 Om Afrikas mugažo. 3 Om Valdmerimaiš mugažo.


Man kuivad palad da kontinentad
             
Afrik Antarktid Azii Avstralii Evrop Pohjoižamerik Suviamerik

       
Afroevrazii Amerik Evrazii Valdmerimad