Adonis (kazmuz)

Adonis
Adonis
Üks'vozne adonis (Sügüz'adonis) (Adonis annua / autumnalis) änikoičeb, heimon tipine erik
Tedoklassifikacii
Valdkund: Kazmused
Palakund: Änikkazmused (Magnoliophyta)
Klass: Kaksidülehtesižed (Magnoliopsida)
Kund: Vesnuhheinänikoižed (Ranunculales)
Sugukund: Vesnuhheinižed (Ranunculaceae)
Heim: Adonis
Latinankel'ne nimi
Adōnis L., 1753


Sistematik
Vikierikoiš


Kuvad
Vikiaitas

ITIS 18724
NCBI 46984

Adonis (mugažo latinan kelel) om üks'voččiden i äivoččiden heinäsižiden kazmusiden heim. Mülütadas Vesnuhheinižed-sugukundha.

Nimituz libub Amuižen Grekanman Adonis-jumalan nimespäi vai semitižes adon-sanaspäi «jumal». Erased tedomehed erištadas äivoččid erikod Chrysocyathus-heimoks (änikoitas pakuižel).

Leviganduz vajehta

Heimon erikod oma levitadud Evropadme i Azijan maiš päiči räkäs klimatas.

Navettäs kaitud päivoikahid tahoid venos klimatas lämänke kezanke.

Ümbrikirjutand vajehta

Erikod kazdas 10..40 sm kortte. Lehtesed oma höunhenvuiččed, jagadud henošti.

Adonisan erikoiden änik mülütab 5..30 äniklehtest. Se voib olda rusttan, pakuižen i ruskedpakuižen mujun.

Kävutand vajehta

Ištutadas saduiš dekorativižeks kazmuseks, adonis om introduciruidud Pohjoižamerikha.

Kaik viž erikod oma lasktud medicinižeks torhudeks: keväz'adonis, apenninine, volgan, kuldatab i turkestanine adonisad. Ottas unotest i kuivad ekstraktad tüništoitajaks zelläks i abutuseks südäikeran täht. Sihe kacmata, äjad erikod mülütadas morijoid substancijoid.

Valitud erikod vajehta

Kaik lugetas 32 erikod heimos, erased niišpäi:

  • Adonis aestivalisKezaadonis
  • Adonis annua (syn. Adonis autumnalis, Adonis phoenicea) — Üks'vozne adonis (vai Sügüz'adonis, Finikijan adonis), heimon tipine erik
  • Adonis apennina (syn. Adonis sibirica) — Apenninine adonis (vai Sibirine adonis)
  • Adonis chrysocyathus — Kuldatab adonis
  • Adonis turkestanica — Turkestanine adonis
  • Adonis vernalisKeväz'adonis
  • Adonis wolgensis — Volgan adonis

Homaičendad vajehta