Ion: Erod versijoiden keskes

Südäimišt om heittud Ližatud südäimišt
Ei ole vajehtusen ühthevedoid
Ei ole vajehtusen ühthevedoid
Rivi 9:
Ionad oma himižešti aktivižed heničud, i sikš ned tarttas reakcijoihe atomoidenke, molekuloidenke da ičekesken. Ionad sündudas segoitesihe [[elektrolitine dissociacii|elektrolitižen dissociacijan]] jäl'ghe da determiniruidas [[elektrolit]]oiden ičendoid.
 
Voib säta ionad himižel vai fizižel mahtusel. Himižikš, ku neitraliželneitraline atomalpäiatom üks'kadotab ühten vai enamba elektronad lähteba, ka sil om netto-pozitivine täude, dai se om tetabkuctas [[Ion#Anionad da kationad|kation]]aks. Ku atom sab elektronid, ka sil om netto-negativine täude, dai se om tetabkuctas [[Ion#Anionad da kationad|anion]]aks. Ku ion om üksjaineüksjaižen atomatoman formas, ka se omkuctas atomineatomižeks vai [[monoatomineüks'atomine|üks'atomižeks]] ionionaks, a ku ionas om kaks’kaks' vai enamba atomad, ka se nimitasekuctas [[molekulärine ion|molekulärižeks]] vai [[äiatomine ion|äiatomižeks ionaks]].
 
Substancijan fizižen ionizacijan statjaks, gazan ozutesikš, gazoiš, muga nimitadud «ionparad» sädase ioniden iškunainastusen rezul'tatakstagut. JoudaiKaikuččes elektronmugoižes daparas pozitivineoma ionjoudai omaelektron kaikuččesda mugoižespozitivine parasion.
 
[[Metall]]ad formiruiba kationid, sikš ku nenilpäi elektronad lähteba, kudaig [[metallatoi substancii|metallatomad substancijad]] formiruiba anionid elektroniden tulendal.