Barii: Erod versijoiden keskes

Südäimišt om heittud Ližatud südäimišt
Koiravva (pagin | tehtud radod)
+
Koiravva (pagin | tehtud radod)
pEi ole vajehtusen ühthevedoid
Rivi 12:
Atommass — 137,327. Ninevuz (normaližiš arvoimižiš) — 3,5 g/sm³. Suladandlämuz — 1000 K (727 C°). Kehundlämuz — 2118 K (1845 C°).
 
Londuseline barii kogoneb seičemes izotopaspäi, kuz' oma stabiližed: <sup>130</sup>Ba (0,11%, T<sub>½</sub>=(0,5−2,7)×10<sup>21</sup> vot), <sup>132</sup>Ba (0,1%), <sup>134</sup>Ba (2,42%), <sup>135</sup>Ba (6,59%), <sup>136</sup>Ba (7,85%), <sup>137</sup>Ba (11,23%), <sup>138</sup>Ba (71,7%). Tetas 33 ratud radioaktivišt izotopad 114..129, 131, 133, 139..153 atommassanke, i 10 izomärad, niiden keskes kaikiš hätkemb om <sup>133</sup>Ba-izotop 10,5 vot pol'čihodamižen pordonke.
 
== Himižed ičendad ==
Metall om lujas aktivine himižešti, i sikš ei voi löuta barijad londuses puhthas olendas. Pidadas metallišt barijad [[karasin]]as vai [[parafin]]as. Muigotandmärad: +2 (tobjimalaz), +1. Endištab äjiden metalloiden hapandusid, galogenidoid i sul'fidoid metalloihesai.
 
== Kävutand ==
Kävutadas barijad elektronikas (gazoiden absorbiruind vakuumelektroladimiš, titanat — kondensatoriden dielektrikaks), optikas (linzad i prizmad barijan ftoridaspäi), energetikas (barijan hapanduz, ftorid i sul'fat elektrusen himižiš purtkiš, barijan hromat — vezinikan i hapanikan samižes).
Kävutadas barijad elektronikas, optikas, energetikas.
 
== Irdkosketused ==